Baltasis šilkmedis (Morus alba)

Baltasis šilkmedis išauga iki 15 metrų aukščio. Jo mediena yra tokia tvirta ir kieta, kad daugeliu atveju gali pakeisti ąžuolą, tai puiki statybinė medžiaga. Iš šilkmedžio medienos gaminami muzikos instrumentai, Šių medžių lapais maitinasi šilkaverpių lervos, kurios virsdamos kokonu apsivynioja tvirtu šilko siūlu. Maždaug prieš tris tūkstantmečius senovės Kinijoje iš kokonų buvo vyniojami šilko siūlai. Šilkmedžiai iki šiol auginami kaip šilkaverpių maistas, natūralaus šilko gamybai.
Iš senų senovės šilkmedis vertinamas kaip vaistinis augalas. Kinijos, Japonijos, Tibeto, Indijos, ir Vietnamo medicina naudoja šilkmedžio lapus, žievę, šaknis, žiedus ir uogas gydant sunkius susirgimus tokius kaip – cukrinis diabetas, vandenlige, inkstų susirgimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Savo išvaizda šilkmedžių vaisiai panašūs į avietes, gervuoges. Šilkmedžio uogose yra daug gliukozės ir fruktozės, kalio, geležies, taip pat yra pektino, vitaminų (B1, B2, C, PP), citrinos ir obuolių rūgšties, rauginių medžiagų, mineralų bei resveratrolio* .
Šilkmedžio uogos valo kraują, gerina kraujo gaminimąsi, normalizuoja medžiagų apykaitą. Šios uogos vartojamos gydant nutukimą, anemiją. Jos turi antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, padeda širdžiai, gydo nuo peršalimų, naudingos nervų sistemai.

Pamyro kalnų gyventojai tradiciškai iš šilkmedžio uogų gamina į chalvą panašų saldumyną. Saulėje džiovintos šilkmedžio uogos yra susmulkinamos ir supresuojamos. Juose daug aliejaus ir šis aliejus jas suriša i vientisą masę ir natūraliai konservuoja. Gamybos procese nenaudojami jokie papildomi saldikliai ar konservantai. Tokiu būdu paruoštas produktas ilgai negenda. Žiemos ir pavasario laikotarpiu tai puiki priemonė papildyti organizmą vitaminais ir mikroelementais.